Revoliucija regos pasaulyje
Prieš 60 metų Vilniuje gimė Lietuvos kontaktologija
Šiandien sunku įsivaizduoti regos korekciją be nepastebimų, patogių minkštųjų kontaktinių lęšių. Tačiau Lietuvos medicinos istorijoje yra viena ypatinga data, paženklinusi tikrą technologinį bei medicininį proveržį – 1966 m. spalio 31 d.
Būtent šią dieną ramioje sostinės vietoje, Rožių alėjoje, duris atvėrė pirmasis specializuotas kontaktinės korekcijos kabinetas su laboratorija, kuriame pacientams pirmą kartą šalyje (Tarybų Sąjungoje) buvo pritaikyti kontaktiniai lęšiai.
Pirmeiviai, kūrę lęšius rankomis
Šios istorinės iniciatyvos priekyje stovėjo du gydytojai oftalmologai – Vytautas Burokas ir Albertas Koženeckis. XX a. 7-ojo dešimtmečio viduryje jie ne tik inicijavo kabineto steigimą, bet ir patys įrengė pirminę gamybinę bazę.
Tuo metu paruoštų lęšių nebuvo galima tiesiog užsisakyti ar nusipirkti iš užsienio gamintojų. Kiekvienas kietasis lęšis iš polimetilmetakrilato (PMMA, arba organinio stiklo) buvo gaminamas rankomis:
Gydytojai ir meistrai preciziškai matuodavo paciento ragenos kreivumą specialiais oftalmometrais.
Lęšiai buvo individualiai šlifuojami, poliruojami ir pritaikomi konkrečiai akiai.
Pasaulyje kietieji polimeriniai lęšiai buvo naujovė, o Lietuvos medikai, glaudžiai bendradarbiaudami su Prahos kontaktologijos centru, sugebėjo šią pažangią patirtį greitai pritaikyti Vilniuje.
Medicininis išsigelbėjimas, o ne stiliaus detalė
Pirmaisiais gyvavimo dešimtmečiais kontaktiniai lęšiai nebuvo skiriami estetiniam patogumui ar sportui – tai buvo gyvybiškai svarbi medicininė pagalba:
Esant netaisyklingai ragenos formai (keratokonusui ar randams): Įprasti didelės dioptrijos akiniai negalėdavo užtikrinti gero – skaidraus vaizdo, o kietasis lęšis suformuodavo naują, lygų optinį paviršių ir pacientai matydavo gerai, buvo gydomas Keratokonusas.
Esant aukšto laipsnio trumparegystei: Pavyzdžiui, žmonėms, kuriems reikėjo +13,0 ar -15,0 dioptrijų korekcijos, stikliniai akinių lęšiai būdavo itin sunkūs, iškraipydavo vaizdą ir siaurindavo matymo lauką.
Po ankščiau atliktų kataraktos operacijų (be intraokulinio lęšio – afakijai gydyti): Pašalinus drumstą lęšiuką, akiniai turėjo būti itin stiprūs ir patogūs, o kontaktinis lęšis šią problemą išspręsdavo kur kas efektyviau.
Glaudus ryšys su Vilniaus oftalmologijos tinklu
Nors gamybinė ir konsultacinė bazė veikė Rožių alėjoje, ji buvo neatsiejama nuo pagrindinio to meto Vilniaus oftalmologijos židinio – Misionierių ligoninės (Vilniaus miesto 2-osios ligoninės) Akių ligų skyriaus bei Vilniaus universiteto Akių ligų katedros.
Į Rožių alėjos kabinetą sudėtingiausi pacientai patekdavo būtent po konsultacijų Misionierių ligoninėje, kurioje dirbo iškilūs šalies medikai: doc. G. Jusaitienė, Lilijana Bartkienė, A. Guobienė, L. P. Kalvelienė, R. Miliūnas, J. Pošiūnienė, J. Šakenienė, R. Šatienė, Jūratė Sveikatienė, Robertinas Kuoras, Aidas Kirtiklis, S. Ignotienė, J. Sipailienė ir kiti specialistai.
Rožių alėjoje padėti pamatai išaugino visą kartą Lietuvos oftalmologų ir optometrininkų. Vėlesniais dešimtmečiais (XX a. 8–9 dešimtmetyje) kietuosius organinio stiklo lęšius pamažu pakeitė minkštieji hidrogeliniai lęšiai, o kontaktinės korekcijos paslaugos išsiplėtė į kitas gydymo įstaigas ir optikas.
Laikui bėgant keitėsi technologijos ir gamybos būdai, tačiau 1966 m. spalio 31-oji išlieka simboline diena, kai Lietuvos paciento akis pirmą kartą susitiko su šiuolaikine kontaktine optika – dideliu žingsniu oftalmologijos pasaulyje.
Užsiregistruoti regos patikrai į Vilniaus Optiką
Akių gydytojo kabinetas, Savanorių pr. 53, Vilnius.
+37065201112


